Kiekvienam ūkininkui ruduo – tai darbymetis, mat vos pasibaigus vasaros javapjūtei, laikas galvoti apie naują sėją. Svarbiausiu uždaviniu tampa ne tik tinkamai suplanuoti sėjomainos laukus, tręšimus, išsirinkti geriausias veisles, augalų apsaugos priemones, bet ir pasirinkti efektyviausią žemės ūkio techniką.

Nors informacijos apie produktus ir žemės ūkio technologijas internete daug, išsirinkti labiausiai tinkamą variantą visgi nėra paprasta. Būtent todėl „Linas Agro“ ir „Dotnuva Baltic“ šį rudenį pradeda kelionę grūdo keliu – agrotechnologijos laidų ir straipsnių ciklą, kur žingsnis po žingsnio (nuo žemės paruošimo, sėjos iki pasėlių priežiūros ir derliaus nuėmimo) ūkininkai bus praktiškai supažindinami su naujausiomis ūkio technologijomis.

Ekspertai taps svarbiu patariamuoju balsu visuose grūdo kelio etapuose. O vasarą visos Lietuvos ūkininkai bus kviečiami į didįjį „Grūdo kelio“ renginį, kuriame mokslininkai, agrotechnologai ir kiti ekspertai dalysis agrotechnologijų naujienomis, tyrimais, praktiniais patarimais. Agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė atskleidžia, kad šiais metais „Grūdo kelio“ renginys vyks vienoje iš „Linas Agro Group“ bendrovių.

„Šiuo metu Labūnavos žemės ūkio bendrovėje, Kėdainių r., jau vyksta demonstracinių laukelių įrengimo darbai. Juos pagal mūsų užsakymą atlieka nepriklausomi ekspertai – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai. Pagal mūsų sudarytas rekomendacines schemas jie ne tik įrengs daugiau kaip 200 laukelių, bet ir atliks juose skirtingų gamintojų herbicidų, fungicidų ir mikroelementų efektyvumo tyrimus. Šie rezultatai labai svarbūs regionų agronomams, kad galėtų kokybiškai konsultuoti savo klientus, ūkininkus. Žinoma, bandomųjų laukelių tyrimų rezultatais dalysimės ir vasarą didžiojo „Grūdo kelio“ renginio metu”, – pasakoja dr. G. Pšibišauskienė.

„Grūdo kelio” platformoje, Labūnavoje, bus įrengti ir „Dotnuva Baltic” veislių bandymų laukeliai. Jų stebėseną įmonės ekspertai pagal savo turimą metodiką atliks patys. Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas sako, kad šiuo metu Labūnavos ŽŪB jau pasėta 37 skirtingos rapsų veislės, o rugsėjo antroje pusėje planuojami žieminių kviečių sėjos darbai. Jų ketinama sėti apie 60 skirtingų veislių. „Vykdant veislių atranką labai svarbu jas išbandyti Lietuvos klimato sąlygomis, nes tokie veiksniai, kaip temperatūra, kritulių kikis ir dirvožemio ypatumai, gali turėti labai didelės įtakos veislės produktyvumui. Jei ji labai gera Vokietijoje, tai dar nereiškia, kad tokia bus ir Lietuvoje – gal čia bus tik vidutinė.

„Dotnuva Baltic“ bendradarbiauja su 30 selekcininkų iš skirtingų Europos šalių, tad kasmet atranką vykdome iš plataus veislių asortimento. Kuo daugiau veislių tiriama, tuo didesnė tikimybė atrasti geresnę, produktyvesnę“, – įsitikinęs sėklininkystės vadovas S. Augas.

Jo teigimu, dažniausiai iš pirmais metais bandomų 60 veislių kitiems metams pasiliekama 10. Dar kitais iš jų lieka tik 5, kol galiausiai pas ūkininkus iškeliauja tik viena geriausia. „Visas veisles auginame taikydami vienodas agrotechnologijas – tas pačias, kurias paprastai taiko ūkininkai savo laukuose. O siekdami kiek įmanoma labiau minimizuoti dirvožemio netolygumo įtaką rezultatams, kiekvieną veislę pasėjame 4 pakartojimais“, – sėklininkystės darbo principais dalijasi S. Augas. Teigiama, kad dėl selekcijos derlius kasmet didėja 1–2 procentais.

Norėdami tuo įsitikinti patys, pernai „Dotnuva Baltic“ atliko tyrimą – sėdami vasarinius miežius, į savo bandymą greta naujausių veislių įtraukė ir 20 metų senumo veislę. Gautas rezultatas tik patvirtino teoriją – senosios veislės derlingumas buvo 24 proc. mažesnis, palyginti su naujausiomis veislėmis. „Šis tyrimas įrodė, kokią naudą ūkininkai gauna kasmet rinkdamiesi naujai išvestas veisles. Tad nenuostabu, kad sertifikuotų sėklų rinka Lietuvoje nuolat auga“, – sako sėklininkystės vadovas Sigitas Augas.